Vėlinės,šventė per kurią prisimenam mirusius žmones.Galbūt todėl ši šventė man reiškia tiek daug,nes prieš keletą metų praradau savo mylimiausią ir brangiausią žmogų-savo tėti.Jo žutis įkvėpė mane tikėti Dievu...Tad pradėjau melstis,eiti į bažnyčią ir tikėti,kad kažkur aukštai danguje mano tėvelis žiūri į mane.Kad ir mano aistra irkluoti,tikiu,kad mano laimėjimais Jis didžiuojasi...
Mano laimei,turiu begalo gera draugę Dalia.Kadangi rudens atostogas leidom kartu,nakvodavom viens pat kita ir iki pat paryčių žiūrėdavom filmus,valgydavom čipsus,ar apsikabinę vieną kitą vekdavom,nusprendėm padaryt išties kažką gero,ir sutvarkyti apleistus kapus karmėlavos kapinėse.Tad daug nelaukusios kitą rytą iškeliavom į talką.Važiavom autobusu ir bene 3km ejom pestute per mišką,ieškojom grybų,juokemes,kalbėjom,kaip staiga sustojo automobilis ir miela mergina pasiūlė pavežėt iki kapų.Sutikom ;). Nuvykę i kapines sutvarkėm 4 apleistas kapavietes,radom ir mažą kūdikėlio kapą,baugu...Dar uždegem žvakutę ant mano tėčio ir vasarą mirusio kaimyno kapo ir iškeliavom namo.Grįžus namo išties jaučiau kažką gero savo širdį.Kaip gera daryti gerą.
Prieš metus laiko,manes pusbrolis paklausė,kokį žygdarbį esu padarius? Dabar galiu drasiai jam pasakyti ...




Štai toks vaizdas atrodė iš pradžių...















Be to,žolę teko rauti rankomis...


















Ant kiekvieno apleisto kapo uždegėm po žvakutę.(p.s pinigus už žvakutes davė mano sesuo Rūta)













Ir štai vaizdas po to...












Kaip ir minėjau,radom ir apleistą vaiko kapelį...